Dažniausiai užduodami klausimai

Lietuva priskiriama didelės rizikos zonai. Užsikrėsti erkiniu encefalitu galima visoje Lietuvos teritorijoje. Labiausiai liga paplitusi centrinėje ir šiaurinėje Lietuvos dalyje. 

Savo aukas erkės atskiria iš kvapo bei skleidžiamos kūno šilumos. Jos turi specialų organą – Helerio aparatą, kuris padeda erkei atpažinti ir atsirinkti potencialias aukas. Kol kas konkrečiai neaišku, kodėl erkės įsisiurbia į vieną ar kitą žmogų bei gyvūną. Manoma, kad jas suvilioja kažkokios nežinomos medžiagos, kurių kvapas erkėms itin patrauklus ir yra sumišęs su prakaito kvapu.

Įsisiurbusi erkė su seilėmis išskiria medžiagų, kuriose yra analgetikų, priešuždegiminių bei kraujo krešėjimą stabdančių medžiagų, o tai užkerta kelią įdūrimo vietoje prasidėti uždegimui ir slopina skausmą. Dėl analgetikų įkandimo vieta tampa nejautri, nejaučiame ir erkės straubliuko skverbimosi į odą.

Galite būti ramūs. Jeigu erkė ir buvo užsikrėtusi, perduoti viruso negalėjo. Užkrečiama tik tada, kai erkė turi kontaktą su Jūsų krauju.

Reikėtų erkę ištraukti pincetu suimant jos kūną kuo arčiau galvutės. Ištraukus įkandimo vietą patepti dezinfekuojančiu tirpalu.

Šiuo laiku yra skiepijama tik nuo erkinio encefalito. Vakcina, kuri apsaugotų nuo boreliozės bei anaplazmozės dar nesukurta.

Vakcinos efektyvumas iki 98 proc.

Karščiavimas ir alergija sudėtinėms vakcinoms dalims.

Austrijoje pagaminta vakcina vaikai skiepijami nuo vienerių metų amžiaus. Skiepijimo schema: I dozė – 0, II dozė – 2 savaitės–3 mėnesiai po pirmosios, III dozė – 5–12 mėnesių po antrosios. Pirma palaikomoji (busterinė) dozė – po 3 metų. Kitos busterinės dozės įskiepijamos: 1 – 60 metų asmenims kas 3–5 metai, vyresniems nei 60 metų amžiaus – kas 3 metai.

Vaikams patinka vasarą landžioti pakrūmėmis, statytis medžio būstus, žaisti pievoje, tad tėveliams reikia būti ypač atidiems. Erkėms plona ir švelni vaikų oda – tikras džiaugsmas. Jei gyvenate teritorijoje, kurioje erkių židinys ypač aktyvus, reikėtų su vaiku pakalbėti apie skiepų galimybę.
Rekomenduotina atvirų kūno vietų odą ištrinti skysčiais, kurie atbaido erkes. Yra priemonių specialiai skirtų vaikams, bekvapių ir nedirginančių odos. Ant jos užlipusi erkė nežino, ką veikti, nes neužuodžia žmogaus kvapo. Aprenkite vaikus šviesiais ir vienspalviais drabužėliais, nes ant tokių lengviau pastebėti ropojančią erkę. Drabužius taip pat rekomenduojama apipurkšti specialia priemone. Jei vaikas prakaituoja, garantijos, kad erkė neįsisiurbs, nėra. Be to, apsauginė medžiaga po kurio laiko išgaruoja, tad vėl reikia purkšti. Kas kiek laiko tai daryti, paprastai parašyta ant pakuotės. Po vaikų apsilankymo gamtoje, miške būtina atidžiai apžiūrėti vaiko kūną, ypač galvą. Svarbu apžiūrėti rankas, kojas, kaklą. Vaiką perrenkite kitais drabužiais, o tuos, kuriais buvo lauke, išpurtykite ir pakabinkite saulėtame balkone ar kieme, nes saulės erkės nemėgsta ir joje žūva.

Miško darbininkai, žmonės, mėgstantys poilsiauti miške, grybautojai, uogautojai, miškingose vietovėse gyvenantys žmonės.

Jus paskiepyti privalo. Dažniausiai gydytojai darbdavio kvietimu gali atvykti ir į Jūsų darbovietę. Taip pat dėl skiepų Jūs galite kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.

Erkę privaloma ištraukti nedelsiant. Atminkite, kad ne visos erkės yra užsikrėtusios. Jeigu erkė yra užsikrėtusi ir jau įsisiurbė, nėra jokios garantijos, kad nesusirgsite. Jeigu nebuvote pasiskiepiję, galite kreiptis į gydytojus pasikonsultuoti.

Kreiptis į gydytoją nebūtina. Būtina kreiptis, jeigu įkandimo vietoje oda parausta arba ją išberia, taip pat atsiradus į gripą panašiems ar kitiems ligos simptomams.

Mitas. Nuo aliejaus erkė pradeda dusti ir suleidžia didelę porciją ligos sukėlėjų į kraują. Šis metodas yra labiau žalingas nei naudingas.

Erkės straubliukas susideda iš mažų kabliukų girliandos, todėl, traukiant erkę, nesukiokite jos į kairę ar dešinę, nes šie kabliukai liks jūsų odoje. Pincetu pamėginkite sučiupti erkę kaip galima arčiau galvos ir pašalinkite ją truktelėdami atgal.

Mitas. Erkės galva lieka kaip rakštis, svetimkūnį reikia iškrapštyti arba organizmas jį pats pašalins.

Toks tyrimas gana brangus ir nesuteikia reikiamos informacijos. Jei jums ir įkando užkrėsta erkė, tai dar nebūtinai ji spėjo perduoti ligos sukėlėją ir nebūtinai jūs susirgsite. Profilaktinių priemonių po erkės įkandimo nuo Laimo ligos ar erkinio encefalito nėra. Ištraukus įsisiurbusią erkę reikėtų atidžiau stebėti savo sveikatą ne mažiau kaip keturias savaites. Skiepijimasis nuo erkinio encefalito po erkės įkandimo jau yra neveiksmingas, kad išvengti šios erkės perduotos ligos. Tačiau tai geras laikas pagalvoti apie skiepus, norint saugiau jaustis ateityje.

Nenuostabu, nes ne visos erkės yra užsikrėtusios. Imunitetas susidaro tada, kai žmogus perserga erkiniu encefalitu. Šiuo atveju turėtumėte džiaugtis, kad nesusirgote, nes kartais erkinio encefalito pasekmės būna labai skaudžios ir išlieka visą gyvenimą. Pasiskiepyti nuo šios ligos yra tiesiog būtina.

Gyvūnai, ypač šunys, taip pat dažnai tampa erkių taikiniu.
Kad apsaugotume šunis nuo erkių, rekomenduojama naudoti specialias apsaugines ir profilaktines priemones. Tai gali būti antkaklis (dažnai antkaklis turi nemalonų kvapą, todėl šeimininkai jo nemėgsta) nuo erkių, kuris pagamintas specialiai šunims. Negalima naudoti šio antkaklio šuniukams jaunesniems nei 6 mėn., taip pat besilaukiančioms ir žindančioms kalėms. Jis atsparus vandeniui, todėl antkaklis išlieka efektyvus net šuneliui išsimaudžius.
Nėra skiepų šunims nuo erkių pernešamų ligų. Po pasivaikščiojimo augintinį būtina kruopščiai apžiūrėti, o suradus erkę, ją atsargiai ištraukti.