Encefalitu galinčios užkrėsti erkės plečia savo veiklos zonas

Europoje daugėja zonų, kuriose yra rizika užsikrėsti erkiniu encefalitu – infekuotų erkių jau randama ir aukštai kalnuose, ir netoli Šiaurės ašigalio. Apie tai ir apie priemones šiai ligai išvengti kalbėta 2010 metų vasarį Vienoje vykusiame 12-ame Tarptautinės mokslinės erkinio encefalito darbo grupės susitikime.

Vienos medicinos universiteto Virusologijos instituto profesorius dr. Franz X.Heinz spaudos konferencijoje pademonstravo Europos žemėlapį, su pažymėtomis teritorijomis, kuriose užfiksuoti nauji erkinio encefalito židiniai. Jų pastaraisiais metais gerokai padaugėjo – atrasta vos už 300 km nuo poliarinio rato centro ir kalnuose 1800 km aukštyje. Pasaulyje plačiai nuskambėjo ožkos Bjankos istorija. Kadangi ji ganėsi Alpėse, 1,5 km aukštyje, jos pienas laikytas ekologišku. Tačiau pavalgę iš šio ekologiško pieno pagamintų sūrių, erkiniu encefalitu susirgo net septyni žmonės.

Ligą galinčios sukelti erkės ne tik plečia savo veiklos zonas, bet ir „ilgina veiklos laiką“. Tradiciškai laikyta, kad nuo jų galima nukentėti balandžio – spalio mėnesiais, tačiau pernai Vokietijoje jos jau buvo aktyvios vasarį – kovo pradžioje. Toks erkių aktyvumas siejamas su klimato atšilimu.

Erkinio encefalito židinių randama 27 Europos šalyse. Kasmet vidutiniškai Europoje ir Rusijoje erkiniu encefalitu suserga apie 13 tūkst. žmonių. Apie 2 proc. susirgusiųjų šia liga miršta, apie 35 – 58 proc. patiria ilgalaikių neurologinių sutrikimų: koncentracijos problemos, paralyžius, kalbos sutrikimai.

Susirgimų statistika labai svyruoja. Pavyzdžiui, 1996 metais Rusijoje užfiksuoti net 12 733 erkinio encefalito atvejai – tai didžiausias skaičius šioje šalyje per pastaruosius 18 metų, o 2007 metais – tik 5 462 atvejai. Pasak mokslininkų, jie kol kas neturi atsakymų, kodėl taip vyksta.

„Tai mano mėgstamiausia skaidrė“, - teigė prof. F.X.Heinz rodydamas skaidrę su trimis kreivėmis: viena, laužyta, bet nuolat kylanti, iliustruoja sergamumą erkiniu encefalitu Čekijoje. Kita, nuolat kylanti – rodo kiek žmonių Austrijoje pasiskiepijo nuo erkinio encefalito, o jai priešinga, nuolat besileidžianti – tiek Austrijoje užfiksuota erkinio encefalito atvejų. Jei 1979 metai Austrijoje erkiniu encefalitu susirgo 700 žmonių, tai 2009 metais – mažiau nei 100. Nuo šios ligos pasiskiepiję 86 proc. austrų. Išvada labai paprasta – kuo daugiau žmonių pasiskiepija nuo erkinio encefalito, tuo mažiau jų suserga.

„Vienintelė efektyvi priemonė nuo erkinio encefalito – skiepai,“ - sakė Vienos medicinos universiteto Visuomenės sveikatos instituto direktoriaus prof. Michaelio Kunze.

Pasak jo, per daugiau nei trisdešimt metų skiepijant austriška vakcina nuo erkinio encefalito, neužfiksuota nei viena sveikatai pavojinga komplikacija. Kitų vaistų nuo erkinio encefalito nėra – žmogaus imuninė sistema susidoroja su virusu arba ne.